Milžinų kapai

Kur lygūs laukai
Snaudžia tamsūs miškai
Lietuviai barzdočiai dūmoja
Galanda kirvius
Kalavijus aštrius
Ir juodbėrį žirgą balnoja

Nuo Prūsų šalies
Kaip sparnai debesies
Padangėmis raitosi dūmai
Tai gaisro ugnis
Šviečia diena naktis
Liepsnoja ir girios, ir rūmai

Tarp tyrų plačių
Ne staugimas žvėrių
O ne! Tai našlaitės lietuvės
Ar verkia sūnaus
Ar bernužio brangaus
Kurs jų nebeginsiąs pražuvęs

Kryžiuočių seniai
Suvadinti svečiai
Į vaišės per Lietuvą traukia
Ištroškę garbės
Kai aušra patekės
Išvys, ko visai nebelaukia

Lietuvių pulkai
Kaip apsako žvalgai
Ties Kaunu per Nemuną plaukia
Po kaimus šauklys
(Jo po putų arklys)
Į kovą lietuvninkus šaukia

Klaidu tarp miškų!
Vien tik ugnis gaisrų
Per Lietuvą kelią berodo
Užtemęs dangus
Mėto tankius žaibus
Beklaidžiot svečiams nusibodo

Sutrinko miškai
Lyg Perkūnas aukštai
Ir štai netikėtai lietuviai
Tarytum ugnis
Kad ant stogo užšvis
Apraitė Kryžiuočius užgriuvę

O, buvo mūšys!
Apsiniaukus naktis
Jį dienai parodyt drovėjos
Tik kūnų šimtai
Suvartyti keistai
Ilgai, dar ilgai ten ilsėjos

Dabar ten baisu
Ir nakčia nedrąsu!
Net vyrai aplenkti mėginą
Esą tai senų
Kapai milžinų
Ir kartais net pasivaidiną