Pradmenys Ir Vynas (feat. Warrain)

Prašau nebandyk įrodyt, kad aš negaliu, kad tu niekada nedarei klaidų
Taip tu čia taip nyku, labiau vidum, nei aplinka
Laisvo mano plano membrana, nugyventi kaip negyvena
Noriu mylėti tik viena tave, viena tave, tik viena tave
Net nematyti kitų, eilinis aš eilinė tu
Eilėmis sotu, gaivu net mieste terp automobilių žiedų
Pastatų, išmetamųjų, išmetamų iš namų
Išmanių unplugo nesitikėjau iš žmonių

Kad visi vienodai teisūs, reiškia tik, kad vienodai klystam
Nėra dramų, nieko blogo, bet apie esmę dažnai pamirštam
Išeiname ir sugrįžtam, aš prie nieko nepririštas
Atrodo, kol užsinori išeit negrįštant žinai
Žmonės užpisa, tas per kietas, pasileidus nėra kur dėtis
Bet jei tikrai mylėtum ką turi, aplinka tau nerūpėtų
(Žmonės užpisa, tas per kietas, pasileidus nėra kur dėtis
Bet jei tikrai mylėtum ką turi, aplinka tau nerupėtų)
Niekam nepasiskūsi, kai vienatvė spręs už tavę, pašiepk savę
Bet tai nerimtą, nelemtą ištirpę tie metai, tau priskirią vertę
Kur nėra klaidingų kelių, bet tu pasirinkai neteisingą
Eilinė realybes galimybė (ahh) tavo veiksmų grandinė (yeah)

Akmenys ir vinys, kam tai pradmenys ir vynas
Kam tai pakaitalas vyras, kai ryšys nesantuokinis
Sugaišus tiek laiko, ta savižudybe tampa priimtina
Sprendimas kur imasi, jie kai atsiduodame šimtui sakiniam

Meilės skurde, nepavirtus bado žaidynėm
Savimylą tenkink, ten kur nei vienas nelieka galiniu
Siela paleidus, vel garbinti sienas marmurines
Kai tik laiko matmenis tavo vienintelis varomas motyvas

Tarp karų, verkiančiu blokų batonų raizgalynuose
Butuose vaikštančios mirtys, kuriose vos jaučiuosi gyvas