Už Tėvynę

Ėjo, pjovė juodi šunys
Mūsų brolius ir tėvus –
Ar giesmė ta paskutinė nepražus?

Stiprūs mes, bet jų daugiau –
Ar ta garbė tikrai verta to,
Kad jauni žūtume čia, čia ir dabar?
Tada, kai žemė pavargs gerti kraują jų?.

Už tėvynę!
Pakelsim sparnus,
Mūs troškimai aukščiau nei dangus!
Už tėvynę – čia mūsų namai!
Stovėsime narsiai kaip milžinai –
Mes milžinai!

Nedūmosim, nedvejosim –
Eisim ten, kur mūs dalia.
Grįšim gal tik tad,
Kai bus laisva tauta.

Augo kieme klevelis,
Augo ir bernelis.
Žaibas kirto žaliąjį,
Bernelis kovojo, krito lauke –
Ar kada dar ras jis kelią namo?.

Su skydu ar ant skydo nebesvarbu –
Aštrus kalavijas, viltis dar stipri!

Mes stiprūs, kol esam kartu –
Perkūnas juk su mumis!

Su skydu ar ant skydo juk nesvarbu –
Mirs arba jie, arba žūsim kartu!

Senoliai laukia – ragai jau pilni –
Pirmyn, į kovą pirmyn!

Mes stiprūs, kol esam kartu –
Pirmyn, į kovą pirmyn!
Pirmyn!