Nebegėda

Nesutalpintų tokio manęs
Juodas dangus be krašto ir kiauras
Vakaro oro dar nusileido
Kambario langu praviru

Sulingi kiekvienu kiemo garsu
Mm, nori išeiti ir pasilieka
Ši kartą, jie vėl veda pas tave
Kažin kodėl man stebina

Aš pasileidžiu
O, kaip tada
Kas pasibaigia to negana

Ir, o, ta klaidų pūga
Ir vėl patekau į vidų
Jau nebegėda, ne
Sako, visi tai pereina

Tu su manim lauk sutemų
Aš taip senai kilau ant stogo
Jis traukia mane už guolio ir leido
Visa ko negalima

Tu prisimink miško takus
Aš nepamirsiu tavo žodžių
Nes šiandien jie vėl veda pas tave
Vieno minties krūtinę degina

Aš pasileidžiu
O, kaip tada
Kas pasibaigia to negana

Ir, o, ta klaidų pūga
Ir vėl patekau į vidų
Jau nebegėda, ne
Sako, visi tai pereina

Aš pasileidžiu
O, kaip tada
Kas pasibaigia to negana

Ir, o, ta klaidų pūga
Ir vėl patekau į vidų
Jau nebegėda, ne
Sako, visi tai pereina

Kas pasibaigia, to negana

Ir, o, ta klaidų pūga
Ir vėl patekau į vidų
Jau nebegėda, ne
Sako, visi tai pereina

Aš pasileidžiu
O, kaip tada
Kas pasibaigia to negana

Ir, o, ta klaidų pūga
Ir vėl patekau į vidų
Jau nebegėda, ne
Sako, visi tai pereina