Mūsų Kova

Dėkui tau, žalia giruže
Nuo senovės mums brangi
Tu, kaip mylima motulė
Mus globoji ir myli

Tu mums patalą pakloji
Ošimu mus užmigdai
Tavo žemėj daugel ilsis
Mūsų brolių amžinai

Suskambėjo liūdnas garsas
Dzūkijos plačiais miškais
Žuvo Šernas ir Jurginas
Su savo kovos draugais

Kada Lietuva pravirko
Gailioms ašaroms, skausmais
Brangus vade, tu mums Laisvę
Iškovoti išėjai

Tu žuvai, teisus didvyri
Ir ilsies jau amžinai
Kaip aukotis už Tėvynę
Pavyzdį mums palikai

Gausi kulką jei kalbėsi
Gausi kulką jei tylėsi
Gausi kulką jei žiūrėsi
Stok prie sienos!