Šviesų birželio vidurnaktį

Išves mane baltas sodininkas
Dar nepabudusį
Šviesų birželio vidurnaktį
Kabančiais lieptais

Tarp žemės ir mėnesio
Vandenys tyvuliuos
Ir žvaigždės žydės
Kaip lelijos

Matysiu aš – eina mergaitė
Nuo žiedo ant žiedo lelijom
Ir krenta ant mėnesio
Lengvas mergaitės šešėlis

Ir ves mane baltas sodininkas
Kabančiais lieptais
Dar nepabudusį

Kas gi pažadins mane
Šviesų birželio vidurnakty?
Šviesų birželio vidurnaktį
Kas gi pažadins mane?

Kas gi mane atpažins
Kas gi mane atpažins
Kad aš – jau neatpažįstamas