Išeidavom, Bet Tik Trumpam (feat. Warrain)

Mintys išnyko, atšipo jausmai
Taip būna, kai pats nužudai ką turi
Nepriimi kirpdamas žiedus, kol nepastebi, kad neatauga nauji
Kai lieki vienas, gimsta net ego
Su tavimi nėra nieko susieto
Nereikia maisto, nereikia miego
Base'o daugiau reikėtų, raimam vietų
Raimai negalėtų teisti tavęs, juk tai mano paties - klaidos derėtų
Nebent pasisemti be pašalinių draugų, interneto
Pusiau tarp sienų, pusiau tarp planetų
Kiek mūsų pavienių, kiek mūsų be vietų
Kad muzika liestų, kad mūza išlietų
Kad nieko netrūktų ir nereikėtų
Jei mintys lašai - tai aš bėgu per lietų
Sugerdamas atsiminimus
Dabar jie spalvos, dabarties paletėj
Girdi vėl tėti? Kaip neatsakingai tiesą mėtei
Ei tėti, žinau, kad nemoku mylėti
Ei G, mane tai verčia rašyt
Negaliu nieko grąžint
Apsimest, meluoti, pagrąžint
Mes bandėm dažytis, bandėme dažyt
Jo teisingai, juk mes jas dažėm
Subombarduotas sienas, sielas
Neišparduotas (velnias)
Degančias nuo neteisybės, nuo neteisybės
Lekiančias link savižudybės

Duok man išgyventi dar kartą (išgyventi dar kartą)
Skausmu pavirtusią laimę
Kai jau nebemoku išlieti minčių, tai seniai nebevyksta savaime
Visi raimai ir dainos, tarytum gyvenimas - praėjo ir dingo
Juk buvo tiek daug, bet liko tik skausmas
Daros baisu, kai jis nebešildo
Viskas iš baimės, viskas tik iš nevilties
Veidai abejingi, žmonės nepastebi svetimo skausmo
Vienas kitam nebereikalingi
Kitas aš, visada stebi iš šono - mano tikrąją pusę
Ir jis niekada neleistų prieiti prie to - kuo aš virtau, aš nebūsiu
Ir tavo pažadai pačiam sau, tau pačiam jau skamba juokingai
(Nusižengi) nusižengi savo mintim
Kiekviename supistame žingsny, kiekvienoj akimirkoj
Kai saulė miega, kai saulė kyla
Laikas neteko prasmės
Nors dūžiai kaip niekad netyla, ranka nebekyla, nei baus
Nei smerkti, tik gailėtis kas buvo
Degti ir neišleisti nei garso
Išpist pelenais palei instrumą, apgaudinėti save
Tarytum įmanoma rasti meilę tuščiam sekse
Tarytum įmanoma keisti kažką sėdint vietoj
Lyg keistų tekstai, lyg spręstų tekstai, lyg gydytų