Migla

Aš pavargau žiūrėt į saulę, nors dar tiktai naktis
Užtino mano akys ir tuoj jaučiu pravirks

Jos širdis, šaltas kraujo krešulys
Tik dėl jo, galvoje man liks skylė
Ir trukdys mąstyt, nes mintys išbyrėjo

Sklaidos Migla, bet lieka rūkas, visai nesuprantu
Kam šypsosos josios lūpos, dabar nebesvarbu

Jos širdis, šaltas kraujo krešulys
Tik dėl jo, galvoje man liks skylė
Ir trukdys mąstyt, nes mintys išbyrėjo