Nuo mano lango

Nuo mano lango lig tavo durų – tūkstantis varstų
Per visą naktį po visą miestą – šešėlių žingsniai
Švaistūnas klevas žvangantį auksą pavėjui žarsto
Iš lapų saujos rudenio saulės nebesurinksi

Nuo mano delno lig tavo skruosto – prieblandos vėsios
Šešėlių žingsniai, užburtas rūmas, vaiduoklių aidas
Per visą naktį lyg šiltą paukštį nešu ištiesęs
Tokį vienintelį, vienišą tokį savo švelnumą

Tokį vienintelį, vienišą tokį savo švelnumą