Terapija

Šita emocija iš desperacijos atėjus
Svajojau taip aukštai, norėjau pamatyt ateivius
Bet panašu čia deivė mano, ne taip nusiteikus
Nes jau visą gyvenimą, man siunčia fake'us
Patikėk
Mano prisiminimai - baisus
Pasauly neapykantos, bandžiau gesinti gaisrus
Neturiu religijos, tikiu aukštesne jėga
Viską, ką pasiekęs, tai tikrai, ne Dievo dėka
Aukojausi dėl kitų, tai svilo mano ranka
Jie turi wave'ą, bet mano čia kitokia banga
Žinau, kad esam niekas, jeigu lyginti su gamta
Matau aš savo vietą, jeigu tykot paslapčia
Ribinis
Patikėk, turiu problemų, būna to spaudimo neišlaikau ant rėmo
Ne savo noru, rinkausi vilko kelią vieno
Ir patikėk pavargau, nematyti nieko mielo
Čia terapija mano, tai prisijunk, jei jauti
Palieku porą eilučių, tau pasakyt, kuom tiki
Nenoriu būti tas, kuriam tu pasakai "iki"
O vėliau taip ir daugiau jo nebesutinki
Čia terapija mano, tai prisijunk, jei jauti
Palieku porą eilučių, tau pasakyt, kuom tiki
Nenoriu būti tas, kuriam tu pasakai "iki"
O vėliau taip ir daugiau jo nebesutinki
Tai grįžta šviesa, bet viduje vis dar tamsa
Ir ta pati aplinka, mano košmaruose, nakčia
Pagalba strigus krante, strėlė nugaroj, ne lanke
Strėlė nugaroj, o ne lanke
Nu ir nereikia, visą kelią taip ir einu vienas
Vėl bėgu nuo savęs ir vėl trankaus į keturias sienas
Įskaudinau per daug, neleisiu dar kažkam kentėti
Per dažnai mėčiau remarkas, kai reikėjo tylėti
Aš noriu mylėti, bet negaliu savim pasitikėti
Kai man turėjo rūpėti, pasirinkau nekalbėti
Sori mama, tėti, kad taip nutolau per greitai
Žinau, norėjot padėti, pats to norėjau aš saikiai
Nes skausmas - tai ką myliu, vėl po tūkstantiniu gyliu
Palieku namą atrakintą, jei negaila mylių
Vėl prie lovos prirakintas, mintyse nutylu
Per dažnai nebe atskiriu, gerų, blogų feel'ų
Nereikia flex'o, duok paaiškint, koks nepripažintas
Ankstyvoj karjeroj, aš, pavydo sugadintas
Jaunas, durnas, toks galvojau, buvau rimtas
Prisidariau tų traumų, kur nepadeda jau bintas
Bet skill'ą, kai štyrą, aštrinau per šiuos metus
Svajonėse, žinutę perduoti, per visus getus
Tu būsi tai, ką įsivaizduoji ir manifestuoji
Tai pagalvok, apie kokį gyvenimą galvoji
Čia terapija mano, tai prisijunk, jei jauti
Palieku porą eilučių, tau pasakyt, kuom tiki
Nenoriu būti tas, kuriam tu pasakai "iki"
O vėliau taip ir daugiau jo nebesutinki
Čia terapija mano, tai prisijunk, jei jauti
Palieku porą eilučių, tau pasakyt, kuom tiki
Nenoriu būti tas, kuriam tu pasakai "iki"
O vėliau taip ir daugiau jo nebesutinki
Pasieksi, ką naktį sapnuoji, jei dienos laiką investuoji
Žinau, aš, kaip sunku, kai dėl skolų stresuoji
Nesuprask blogai, jeigu testuosit, vis dar atsakysiu
Nes šitą muziką, kultūrą, rankomis laikysiu
Žinojau nuo vaikystės, ką darysiu, to paleist nedrįsiu
Žinau, kad atsistosiu, nesvarbu, kaip nusirisiu
Gyvenimas ne kaip kvapas ar skonis irisų
Tai darbas daug didesnis, negu Gizos piramidžių
Kentėjęs nuo patyčių, vis dar bandau gydyt žaizdas
Metęs mokyklą, paėmęs viską į savo rankas
O tos žaizdos gilios, jas, lyg šuo benamis, laižau
O telefone, tekstą notes'uose ir vėl išmaigau
Sunku pripažint
Ką tu iškentėjęs
Po tokio purvo
Dar tikit, kad tikėsiu kurėju?
La vida loca, dirty fanta, kad nejausti proto
Gal ne la vida, bet aš loco, skausmas mane moko
Žinau prikolini, bet negirdžiu aš jokio juoko
Ta pati ekspresija, lyg fotkė mano doko
Ir demonai vėl šoko, mintyse, kol ieškau proto
Turbūt dėl to, aš gyvenu, lyg būčiau žvaigždė roko
Čia terapija mano, tai prisijunk, jei jauti
Palieku porą eilučių, tau pasakyt, kuom tiki
Nenoriu būti tas, kuriam tu pasakai "iki"
O vėliau taip ir daugiau jo nebesutinki
Čia terapija mano, tai prisijunk, jei jauti
Palieku porą eilučių, tau pasakyt, kuom tiki
Nenoriu būti tas, kuriam tu pasakai "iki"
O vėliau taip ir daugiau jo nebesutinki